- turgauti
- turgáuti, -áuja (-áuna), -ãvo Š, FrnW, NdŽ, tur̃gauti, -auja, -avo Rtr, KŽ 1. intr. pardavinėti (ppr. turguje), prekiauti: Važiuojant turgun, nereikia šluot gryčios aslos – tada seksis turgauti LTR(Dgč). Moteriškė arielka tur̃gaudavo Vžns. 2. tr. LLDI244(An) pirkti, derėti: Turiu vieną kumelėlę, nuvedžiau turgelin, – niekas neturgauja NS1384(Ppl). Nuvedžiau in turgaus, niekas neturgáuna, tu vyreli tingineli, kur aš tave dėsiu (d.) Slk. \ turgauti; išturgauti
Dictionary of the Lithuanian Language.
